Kaip drėgmė gadina maistą?

Drėgmė maistą gadina pirmiausia dėl mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, mielės ir pelėsiai, dauginimosi. Šiems organizmams klestėti ir daugintis reikalinga drėgna aplinka, todėl maistas gali suirti, pūti ir tapti nesaugus vartoti.

1. Bakterijų augimas :Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, galintys greitai daugintis esant drėgmei ir maistinėms medžiagoms. Jie gamina fermentus, kurie skaido maistą ir sukelia gedimą. Kai kurios bakterijos gali sukelti per maistą plintančias ligas, todėl maistą valgyti nesaugu.

2. Mielių ir pelėsių augimas :Mielės ir pelėsiai taip pat yra mikroorganizmai, kurie klesti drėgnomis sąlygomis. Mielės gali sukelti fermentaciją, gamindamos alkoholį ir anglies dioksidą, o tai gali pakeisti maisto skonį ir tekstūrą. Kita vertus, pelėsis gali augti kaip neryškios arba medvilnės dėmės ant maisto, todėl jis gali būti nepretenzingas ir gali būti žalingas.

3. Fermentų veikla :Drėgmė taip pat gali pagreitinti natūralių fermentų, esančių maiste, veiklą. Dėl šių fermentų maistas gali subrandinti, suminkštėti arba pakeisti spalvą. Nors kai kurie iš šių pakeitimų gali būti pageidautini, per didelė drėgmė gali sukelti per daug sunokimą ir sugedimą.

4. Cheminės reakcijos :Drėgmė taip pat gali paskatinti chemines reakcijas, kurios gali sugadinti maistą. Pavyzdžiui, riebalų ir aliejų oksidacija esant drėgmei gali sukelti apkartimą, todėl maisto skonis ir kvapas gali prasidėti.

Kad drėgmė nesugadintų maisto, svarbu maistą laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Tinkamas šaldymas, užšaldymas ir hermetiškų indų naudojimas gali padėti sumažinti drėgmės poveikį ir slopinti mikroorganizmų augimą. Be to, norint pašalinti iš maisto drėgmę ir pailginti jo galiojimo laiką, galima naudoti tokius džiovinimo būdus kaip dehidratacija ir džiovinimas šalčiu.