Kaip Mahometas reagavo į dievų žinutes?

Pranašo Mahometo gyvenime gausu atvejų, kai jis gavo dieviškų pranešimų iš Dievo ir kaip į jas reagavo. Štai keletas pagrindinių pavyzdžių:

1. Pirmasis apreiškimas:

Mahometui buvo 40 metų, kai jis gavo pirmąjį Dievo apreiškimą medituodamas oloje, vadinamoje Hira, Mekos pakraštyje. Jis susitiko su angelu Gabrieliumi, kuris perdavė Dievo žinią:„Skaityk savo Viešpaties, kuris tave sukūrė, vardu. Jis sukūrė žmogų iš kraujo krešulio. Skaityk, ir tavo Viešpats yra Dosniausias. Jis mokė žmogų rašikliu, ko jis nežinojo“. (Surah Al-Alaq, 96:1-5). Mahometas buvo labai sujaudintas ir jautė didžiulį atsakomybės jausmą dėl apreiškimo.

2. Baimė ir netikrumas:

Po pirminio apreiškimo Mahometas išgyveno abejonių ir baimės laikotarpį. Jis pasitikėjo savo žmona Khadijah, kuri teikė nepajudinamą paramą ir skatino jį patikėti savo patirtimi. Tada Mahometas paprašė krikščionių vienuolio Waraqa ibn Nawfal patarimo, kuris patikino, kad jis tikrai gauna žinutes iš Dievo.

3. Viešas pamokslavimas:

Nepaisant pradinės baimės ir pasipriešinimo, su kuriuo susidūrė, Mahometas pradėjo viešai skelbti apreiškimus, kuriuos gavo iš Dievo. Jis paragino savo žmones pasmerkti politeizmą, stabų garbinimą ir socialinę neteisybę, skatindamas monoteizmą ir teisingą visuomenę.

4. Migracija į Mediną (Hidžra):

Mahometas susidūrė su dideliu netikinčiųjų persekiojimu Mekoje. Atsakydamas į tai, jis įsakė savo pasekėjams migruoti į Medinos miestą 622 m. AD ​​(įvykis žinomas kaip Hijra). Ši migracija parodė Mahometo įsipareigojimą apsaugoti savo bendruomenę ir užtikrinti savo pasekėjų saugumą.

5. Badro mūšis:

624 m. mūsų eros metais mekai užpuolė Mediną. Mahometas privertė savo pasekėjus susidurti su jais Badro mūšyje, dėl kurio musulmonai iškovojo reikšmingą pergalę. Šis triumfas sustiprino musulmonų bendruomenės moralę ir tapo lūžio tašku jų kovoje su priešais.

6. Hudaybiyyah sutartis:

628 m. po Kristaus Mahometas vedė savo pasekėjus į piligriminę kelionę į Meką, tačiau mekai neleido jiems patekti į miestą. Po derybų tarp musulmonų ir mekų buvo pasirašyta sutartis, žinoma kaip Hudaybiyyah sutartis. Sutarties sąlygos buvo naudingos musulmonams ir dar labiau sustiprino jų padėtį.

7. Atsisveikinimo piligriminė kelionė:

632 m. po Kristaus Mahometas ėmėsi atsisveikinimo piligriminės kelionės į Meką, žinomą kaip Hajj. Šios piligriminės kelionės metu jis pasakė pamokslą, kuriame išdėstė islamo principus ir ritualus. Atsisveikinimo piligriminėje kelionėje dalyvavo daugiau nei 124 000 musulmonų ir ji buvo pavyzdys tolesniems Hajj ritualams.

8. Galutinis apreiškimas:

Muhamedas savo paskutinį apreiškimą gavo Suros An-Nasr (110) ir Suros Al-Fath (48) eilėmis prieš pat savo mirtį. Šios eilutės signalizavo apie islamo triumfą ir didžiausią sėkmę.

Visą savo gyvenimą Mahometas į Dievo žinutes reagavo nepajudinamu atsidavimu, tvirtumu ir įsipareigojimu skleisti islamo žinią. Jis susidūrė su daugybe iššūkių, kliūčių ir pasipriešinimo, tačiau iki galo susitelkė į savo misiją.