Kaip izraelitai valgė Paschos valgį?

Pasak Biblijos, izraelitams buvo nurodyta Velykų vakarienę valgyti tam tikru būdu. Toliau pateikiami pagrindiniai punktai:

1. Apsirengę kelionei:Izraelitai turėjo valgyti Paschos valgį sujuosę strėnas, batus ant kojų ir lazdas rankose, pasiruošę kelionei. Tai simbolizavo jų pasirengimą išvykti iš Egipto.

2. Jokios raugintos duonos. Valgymas turėjo būti be raugintos duonos. Rauginta duona reiškė nuodėmę, o jos pašalinimas – nuodėmės pašalinimą iš jų gyvenimo.

3. Nerauginta duona ir karčios žolelės:Nerauginta duona, simbolizuojanti skubėjimą ir kančias, turėjo būti valgoma su karčiomis žolelėmis. Žolės priminė jų vergijos Egipte kartėlį.

4. Avinėlis:turėjo būti paskerstas be dėmės, metų senumo ėriukas, kurio krauju užtepti jų namų durų staktos ir sąramos. Tai buvo apsaugos ir išsigelbėjimo nuo maro, kuris užklups egiptiečius, ženklas.

5. Avinėlio kepimas:ėriena turėjo būti kepama, o ne virta. Virimas buvo siejamas su įprastais valgiais, o kepimas buvo skirtas ypatingoms progoms, pabrėžiant Paschos reikšmę.

6. Viso ėriuko suvalgymas:turėjo būti suvalgytas visas ėriukas, išskyrus mėsos likučius, kurie turėjo būti sudeginti prieš rytą. Tai reiškė jų pasitikėjimą Dievo aprūpinimu ir saugumo užtikrinimą.

7. Namų ūkių susirinkimas:Paschos valgis turėjo būti valgomas kaip namų ūkis, o ne nariai negalėjo dalyvauti. Jei namų ūkis buvo per mažas, kad suvalgytų visą ėriuką, jie galėtų prisijungti prie kaimynų ir užtikrinti, kad mėsa nebūtų švaistoma.

8. Išėjimo istorijos atpasakojimas:Valgydami izraelitams buvo liepta papasakoti savo vaikams istoriją apie savo išsivadavimą iš Egipto, mokant juos apie Dievo ištikimybę ir atpirkimo veiksmus.

Šie Velykų valgio aspektai buvo simboliniai priminimai apie Dievo išlaisvinimą, išlaisvinimą iš vergijos ir sandoros tarp Dievo ir Izraelio tautos sudarymą.