Ar nevirtą vištieną su raudonomis dėmėmis blogai virti?

Raudonos dėmės ant nevirtos vištienos nebūtinai yra sugedimo ar prastos kokybės požymiai. Vištienos mėsa gali parausti dėl kelių priežasčių, ir daugeliu atvejų tai nėra susirūpinimas dėl saugos. Štai ką reikia žinoti:

1. Natūrali pigmentacija: Raudonos arba purpurinės dėmės dažniausiai aptinkamos įvairiose vištos vietose, ypač šlaunų ir sparnų srityse. Tai normali pigmentacija ir nėra kenksminga. Tai atsiranda dėl mioglobino, baltymo, atsakingo už deguonies tiekimą raumenims, buvimo.

2. Atšaldymo arba užšaldymo procesai: Greitas atšaldymas arba greitas šaldymas gali sukelti hemoglobino migraciją iš kraujagyslių į raumenų audinius, todėl ant mėsos atsiranda raudonų dėmių. Ši būklė vadinama „giliais nudegimais“ arba „užšalimu“ ir laikoma kosmetiniu defektu. Tai neturi įtakos vištienos saugumui ar skoniui.

3. Pažeistos kraujagyslės: Apdorojimo metu kai kurios vištienos kraujagyslės gali lūžti, todėl kraujas susikaupia tam tikrose vietose ir gali pasirodyti kaip raudonos dėmės. Tai nėra gedimo ar užteršimo požymis.

4. Injekcijų vietos: Jei vištiena buvo mechaniškai suminkštinta arba įšvirkščiama marinatų ar tirpalų, injekcijos vietos gali atrodyti kaip mažos raudonos dėmės. Paprastai jie yra saugūs vartoti.

Tačiau jei pastebėsite šiuos rodiklius, turėtumėte apsvarstyti galimybę išmesti vištieną:

1. Nekvapas arba gleivės: Jei vištiena turi nemalonų kvapą arba tapo gleivėta, geriau ją išmesti.

2. Dideli paraudimo ar sugadinimo požymiai: Jei raudonos dėmės dengia didelę vištienos dalį arba yra kitų gedimo požymių, pvz., nespalvotos, gleivingos tekstūros ar rūgštaus kvapo, geriau jį išmesti.

3. Galiojimo pabaigos data: Visada patikrinkite tinkamumo vartoti terminą arba tinkamumo vartoti terminą ant pakuotės. Jei vištiena praėjo iki šios datos, geriau jos nevirti.

Saugumo sumetimais vištieną visada kepkite iki bent 74 °C (165 °F) vidinės temperatūros, matuojant mėsos termometru. Kruopštus gaminimas sunaikina visas kenksmingas bakterijas, kurios gali būti.