Kas nutinka vištoms po to, kai jos nugaišta?

Nugaišus vištai, jos kūne vyksta įvairūs pokyčiai vykstant natūralaus skilimo procesui. Štai kas paprastai nutinka:

> Rigor Mortis :Netrukus po mirties vištos kūno raumenys sustingsta dėl biocheminio pokyčio, vadinamo rigor mortis. Šis standumas paprastai atsiranda per kelias valandas ir gali trukti iki 24 valandų.

> Algoras Mortisas :Kai kūnas praranda šilumą, jis pradeda atvėsti – procesas vadinamas algor mortis. Aušinimo greitis priklauso nuo tokių veiksnių kaip aplinkos temperatūra ir vištos dydis.

> Dehidratacija ir autolizė: Laikui bėgant, išgaruodamas kūnas praranda drėgmę, todėl oda ir audiniai išsausėja. Tuo pačiu metu kūno ląstelės pradeda skaidyti procesą, žinomą kaip autolizė. Ląstelėse esantys fermentai pradeda virškinti audinius, o tai lemia laipsnišką kūno irimą.

> Bakterijų veikimas: Tęsiant skilimą, bakterijos iš aplinkos ir vištos žarnyno pradeda kolonizuoti organizmą ir sparčiai daugintis. Šios bakterijos pagreitina audinių irimą, gamina dujas ir nemalonų kvapą.

> Skilimo etapai: Skilimo procesą galima suskirstyti į kelis etapus:

a. Šviežia :Kūnas nepažeistas, su minimaliais skilimo požymiais

b. Išsipūtęs :Dujos, susidarančios veikiant bakterijoms, sukelia kūno patinimą, dažnai kartu su žalsva spalva.

c. Aktyvus skilimas :organizmas greitai irsta, smarkiai suyra audiniai ir atsiranda stiprus kvapas.

d. Išplėstinis skilimas :Dauguma minkštųjų audinių suiro, liko kaulai, plunksnos ir kailis

> Skeleto formavimas: Galiausiai suyra visi minkštieji audiniai, lieka tik skeletas. Skilimo greitis gali skirtis atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip temperatūra, drėgmė ir nešvarumų buvimas. Natūralioje aplinkoje kaulai gali likti atviri ir laikui bėgant palaipsniui nusidėti. Arba jie gali būti palaidoti, išsaugoti dirvožemyje arba išnešti šiukšlių.