Su kokiais pavojais lašišos susiduria savo kelyje į neršto?

Epinėje kelionėje į neršto lašišos susiduria su daugybe pavojų, kai kurie iš jų:

1. Užtvankos: Užtvankos gali trukdyti sklandžiai lašišų migracijai, trukdančios joms pasiekti nerštavietes. Kai kuriose užtvankose gali būti žuvų kopėčios arba aplinkkeliai, padedantys lašišoms, tačiau šios konstrukcijos ne visada gali būti veiksmingos.

2. Vandens nukreipimai: Vandens nukreipimas, pvz., kanalai ar drėkinimo sistemos, gali nukreipti vandenį nuo lašišų migracijos kelių, todėl joms sunku pasiekti paskirties vietą.

3. Perteklinė žvejyba: Perteklinė žvejyba, tiek komercinė, tiek pramoginė, kelia didelę grėsmę lašišų populiacijoms. Lašišų skaičius gali sumažėti dėl pernelyg intensyvios žvejybos, kol jos dar nespės baigti migracijos ir sėkmingai neršti.

4. Buveinių praradimas ir degradacija: Buveinių nykimas ir degradacija dėl žmogaus veiklos, pvz., miškų naikinimo, žemės ūkio, taršos ir urbanizacijos, kelia didelį susirūpinimą. Šie veiksniai mažina tinkamų neršto vietų prieinamumą ir sutrikdo lašišų migracijos kelius.

5. Grobuoniškumas: Per savo kelionę lašišos susiduria su įvairių šaltinių grobuonėmis. Tai apima plėšrūnus, tokius kaip paukščiai, žinduoliai, ruoniai ir kitos žuvys.

6. Liga: Lašišos yra jautrios įvairioms ligoms ir parazitams, kurie gali jas susilpninti ar net sukelti mirtį.

7. Klimato kaita: Dėl klimato kaitos padidėjo vandens temperatūra, pasikeitė tėkmės modeliai ir sumažėjo deguonies kiekis vandenyje, o tai neigiamai paveikė lašišų išgyvenimą ir sutrikdė jų migracijos modelius.

8. Tarša: Tarša iš tokių šaltinių kaip pramoniniai išmetimai, žemės ūkio nuotėkis ir nuotekos gali užteršti vandens telkinius ir pakenkti lašišų buveinėms, o tai gali turėti įtakos jų sveikatai ir išlikimui.

Tai tik dalis pavojų, su kuriais lašišos susiduria migruodami. Apsaugos pastangos yra labai svarbios palaikant ir apsaugant lašišų populiacijas ir sušvelninant šias grėsmes.