Kaip žuvys gauna deguonies iš vandens, kuriame jos gyvena?

Žuvys gauna deguonį iš vandens per procesą, vadinamą kvėpavimu, kurio metu žuvies kūnas ir aplinkinis vanduo keičiasi dujomis. Štai paaiškinimas, kaip žuvys kvėpuoja ir iš vandens išskiria deguonį:

1. Žiaunos: Žuvys turi specializuotus organus, vadinamus žiaunomis, kurie yra abiejose galvos pusėse. Žiaunos sudarytos iš plonų, plunksniškų gijų, kurios suteikia didelį paviršiaus plotą dujų mainams.

2. Vandens srautas: Žuvys atidaro burną ir aktyviai pumpuoja vandenį per žiaunas. Šis vandens srautas sukuriamas judant žuvies žandikauliui, kuris yra kaulinis atvartas, dengiantis ir apsaugantis žiaunas.

3. Difuzija: Vandeniui tekant per žiaunas, vandenyje ištirpęs deguonis pasklinda plonomis žiaunų gijų membranomis. Šiam procesui padeda žuvų žiaunose veikianti priešsrovių mainų sistema, kai kraujo tekėjimas žiaunose yra priešingas vandens tekėjimo krypčiai, maksimaliai padidindamas deguonies pasisavinimą.

4. Deguonies absorbcija: Tada deguonis, pasklidęs į žiaunų gijas, patenka į žuvies kraują. Specializuotos ląstelės, vadinamos stulpinėmis žiaunose, palengvina deguonies pernešimą iš vandens į kraujagysles.

5. Anglies dioksido pašalinimas: Tuo pačiu metu anglies dioksidas, ląstelių kvėpavimo atliekos, pasklinda iš kraujagyslių ir į vandenį, tekančią per žiaunas.

6. Kraujotakos sistema: Deguonies turtingas kraujas iš žiaunų žuvies širdimi pumpuojamas į įvairius viso kūno audinius ir organus, kur tiekia deguonį į ląsteles. Ląstelių gaminamas anglies dioksidas transportuojamas atgal į žiaunas, kad būtų išleistas į vandenį.

Žuvys yra prisitaikiusios išgauti deguonį iš vandens per savo žiaunas, kurios efektyviai sugauna ištirpusį deguonį net tada, kai jo koncentracija palyginti maža. Šis pritaikymas leidžia žuvims kvėpuoti ir išgyventi vandens aplinkoje. Įvairių rūšių žuvų žiaunų struktūra ir kvėpavimo mechanizmai gali skirtis, atsižvelgiant į jų specifinę buveinę ir deguonies poreikį.