Kaip veisiasi karpiai?

Karpiai yra vaisingi veisėjai ir gali neršti kelis kartus per metus, paprastai pavasarį ir vasarą, kai vandens temperatūra yra nuo 65 iki 75 laipsnių pagal Farenheitą. Nerštą sukelia daugybė veiksnių, įskaitant vandens temperatūrą, dienos ilgį ir maisto prieinamumą.

Esant tinkamoms sąlygoms, karpių patinai pradės vytis karpių patelę aplink vandens stulpelį. Tada karpių patinas išskirs spermatozoidus, kuriuos karpių patelė apvaisins savo kiaušinėliais. Tada apvaisinti kiaušinėliai nugrims į vandens stulpelio dugną ir prilips prie bet kokio turimo substrato, pavyzdžiui, augalų, uolų ar žvyro.

Kiaušinių vystymasis

Karpių kiaušinėliai paprastai yra maži, apvalūs ir skaidrūs, jie išsirita per kelias dienas ar savaitę. Naujai išsiritęs karpių mailius bus labai mažas ir neatsparus plėšrūnams. Paprastai jie liks arti vandens stulpelio dugno ir minta dumbliais bei kitais mažais organizmais.

Augimas ir brendimas

Karpio mailius greitai augs ir per kelis mėnesius gali pasiekti kelių colių ilgį. Jie ir toliau maitinsis dumbliais ir kitais mažais organizmais, bet taip pat pradės vartoti didesnius grobio daiktus, tokius kaip vabzdžiai, vėžiagyviai ir mažos žuvys.

Karpiai lytiškai subręsta vos per vienerius metus, tačiau paprastai jie pradeda daugintis tik sulaukę dvejų ar trejų metų. Karpis gamtoje gali gyventi iki 20 ir daugiau metų.

Reprodukcijai įtakos turintys veiksniai

Karpio dauginimosi sėkmei įtakos turi keli veiksniai, įskaitant:

* Vandens temperatūra: Karpiai mieliau neršia vandenyje, kurio temperatūra yra nuo 65 iki 75 laipsnių pagal Farenheitą.

* Dienos trukmė: Karpiai dažniau neršia, kai dienos ilgos, o naktys trumpos.

* Maisto prieinamumas: Karpiams reikia gero maisto, kad susidarytų kiaušinėliai ir sperma.

* Grobuonis: Karpių ikrai ir mailius yra pažeidžiami įvairių gyvūnų, įskaitant paukščius, žuvis ir roplius, plėšrūnų.

Suvokus veiksnius, turinčius įtakos karpių reprodukcijai, galima valdyti karpių populiacijas ir užkirsti kelią jų pertekliui.