Iš kur atsiranda didžiojo prieskrandžio mikrobai?

Prieskrandžio mikrobų šaltinis yra aplinka, ypač motinos prieskrandyje ir supanti aplinka. Štai kaip didžiojo prieskrandžio mikrobai kolonizuojasi naujagimiuose atrajotojams:

Perdavimas iš motinos:

Gimdamas naujagimis atrajotojas liečiasi su motinos prieskrandžiu ir praryja prieskrandžio skysčio ir mikrobų mišinį. Šis įvykis vadinamas „sėjimu“ arba „skiepijimu“. Prieskrandžio mikrobai, esantys motinos prieskrandyje, iš pradžių perduodami naujagimiui, sudarant pagrindą didžiojo prieskrandžio mikrobų bendruomenei.

Aplinkos poveikis:

Po gimimo naujagimis atrajotojas ir toliau pasiima didžiojo prieskrandžio mikrobus iš supančios aplinkos. Tai apima mikrobų, esančių tvarte, ganyklose, pašaruose ir vandens šaltiniuose, poveikį. Kai gyvūnas pradeda vartoti kietą maistą, jis iš šių šaltinių pasisavina įvairių mikroorganizmų.

Įsteigimas ir paveldėjimas:

Prieskrandžio aplinka yra labai dinamiška, joje nuolat kinta mikrobų populiacijos. Kai naujagimis atrajotojas auga ir vystosi, jo prieskrandžio mikrobų bendruomenė vystosi ir perima. Kai kurie mikrobai gerai prisitaiko prie prieskrandžio sąlygų, dauginasi ir tampa dominuojančiais, o kiti gali neišgyventi arba juos nukonkuruoja efektyvesni mikroorganizmai.

Nuolatinis įsigijimas:

Prieskrandžio mikrobai nuolat įsigyjami visą atrajotojo gyvenimą. Kai gyvūnas sąveikauja su aplinka, praryja pašarus ir liečiasi su kitais gyvūnais, jo didžiojo prieskrandžio mikrobų bendruomenė išlieka dinamiška. Gali atsirasti naujų mikrobų, kurie sukuria įvairią ir subalansuotą mikrobiotą.

Apibendrinant galima teigti, kad naujagimių atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikrobai kilę iš motinos prieskrandžio ir supančios aplinkos. Po šio pradinio sėjimo įvykio nuolat imamasi iš įvairių šaltinių, todėl sukuriama ir seka įvairi ir sudėtinga didžiojo prieskrandžio mikrobų bendruomenė, kuri atlieka lemiamą vaidmenį gyvūno virškinimui ir bendrai sveikatai.