Kas nutiktų jūrinėms medūzoms, jei jos būtų patekusios į gėlo vandens srovę ir varlių vandenyno vandenį?

Jūrinės medūzos gėlo vandens sraute

Jūrinės medūzos, pritaikytos didelei jūros vandens druskos koncentracijai, patekimas į gėlo vandens srautą turėtų pražūtingų pasekmių. Štai kas nutiktų:

1. Osmosinis stresas :Gėlo vandens aplinkoje yra daug mažesnė druskos koncentracija nei jūros vandenyje. Dėl to medūzos kūnas patirs osmosinį stresą. Dėl osmoso vanduo greitai pateks į medūzų ląsteles, todėl jos išsipūs ir sprogs. Šis procesas žinomas kaip citolizė.

2. Ląstelės pažeidimas :Staigus vandens patekimas į medūzų ląsteles sutrikdo normalią jų struktūrą ir funkciją. Fermentai, baltymai ir kiti esminiai ląstelių komponentai praskiedžiami arba pažeidžiami, o tai sukelia ląstelių disfunkciją.

3. Struktūros praradimas :Medūzos ląstelėms išsipučiant ir plyšstant, griūva bendra organizmo struktūra. Varpelio formos medūzos kūnas praranda savo formą ir deformuojasi, todėl pablogėja jos gebėjimas plaukti ir judėti.

4. Organų gedimas :Ląstelinių procesų irimas ir struktūrinio vientisumo praradimas sukelia organų nepakankamumą. Gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip virškinimo sistema ir kvėpavimo sistemos, nustoja tinkamai funkcionuoti.

5. Mirtis :Galiausiai jūrinės medūzos pasiduos osmosiniam stresui ir organų nepakankamumui. Organizmo struktūros griūtis ir esminių fiziologinių procesų sutrikimas lemia jo mirtį.

Varlė vandenyno vandenyje

Kita vertus, varlės, pritaikytos gėlavandenei aplinkai, patekimas į vandenyno vandenį taip pat turėtų žalingą poveikį. Štai kas gali nutikti:

1. Dehidratacija :Vandenyno vandenyje druskos koncentracija yra daug didesnė nei gėlame vandenyje. Dėl to vanduo bus ištrauktas iš varlės kūno osmoso būdu. Šis procesas sukelia dehidrataciją, dėl kurios prarandami būtini skysčiai ir elektrolitai.

2. Jonų disbalansas :Didelė jonų, ypač natrio ir chlorido, koncentracija vandenyno vandenyje sutrikdo vidinę varlės jonų pusiausvyrą. Šis disbalansas veikia įvairius fiziologinius procesus, įskaitant nervų ir raumenų funkciją.

3. Osmoreguliacijos sutrikimas :Varlės turi specializuotus mechanizmus vandens ir jonų balansui reguliuoti savo kūne. Tačiau ekstremali druskos koncentracija vandenyno vandenyje užgožia šiuos mechanizmus, todėl sutrinka osmoreguliacija.

4. Ląstelių pažeidimas :Dehidratacija ir jonų disbalansas pažeidžia varlės ląsteles. Fermentai ir baltymai sutrinka, paveikdami ląstelių procesus, tokius kaip medžiagų apykaita ir kvėpavimas.

5. Organų disfunkcija :kaupiantis ląstelių pažeidimams, pradeda sutrikti gyvybiškai svarbių organų, įskaitant širdį, inkstus ir kepenis, veikla. Šis organo sutrikimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir galiausiai mirtį.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jūrinės medūzos gėlame vandenyje ir varlės vandenyno vandenyje patirtų neigiamą poveikį dėl didelių druskos koncentracijos skirtumų tarp jų natūralios aplinkos ir naujų sąlygų, su kuriomis jie susiduria. Šie pokyčiai sukeltų ląstelių pažeidimą, organų nepakankamumą ir galiausiai organizmų mirtį.