Kodėl vynuogės yra skirtingų spalvų?

Skirtingos vynuogių spalvos atsiranda dėl skirtingų vynuogių odoje esančių pigmentų tipų. Pagrindiniai pigmentai, atsakingi už vynuogių spalvą, yra antocianinai. Antocianinai yra flavonoidų rūšis, kurie yra natūralūs augalų pigmentai. Skirtingos vynuogių veislės gamina skirtingus antocianinų tipus ir kiekius, todėl skiriasi spalvos.

* Raudonos ir violetinės vynuogės :Antocianinai, vadinami malvidinu, peonidinu, petunidinu ir delfinidinu, suteikia raudonoms ir violetinėms vynuogėms spalvą. Šių antocianinų koncentracija ir santykis gali skirtis, todėl gali atsirasti raudonų, violetinių arba purpurinių atspalvių.

* Juodosios vynuogės :Juodosiose vynuogėse yra daug antocianinų, paprastai įskaitant malvidiną, delfinidiną, petunidiną ir kartais cianidiną. Dėl intensyvaus šių pigmentų kaupimosi juodosios vynuogės atrodo beveik nepermatomos ir labai tamsios spalvos.

* Žalios vynuogės :Žaliosiose vynuogėse trūksta daug antocianinų. Vietoj to, juose daugiausia yra chlorofilo, žalio pigmento, atsakingo už fotosintezę. Chlorofilas suyra brandinimo metu, dėl to sumažėja žalia spalva ir kartais atskleidžiami antocianinai, dėl kurių gali atsirasti žalsvai geltona, bronzinė arba rausva spalva.

* Geltonos, oranžinės ir rožinės vynuogės :Šios vynuogių spalvos dažniausiai atsiranda dėl mažesnio antocianinų kiekio ir kitų pigmentų, tokių kaip karotenoidai. Karotinoidai yra geltoni, oranžiniai arba raudoni pigmentai, taip pat randami daržovėse ir vaisiuose, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose ir apelsinuose. Vynuogėse esantys karotenoidai, tokie kaip beta karotinas, liuteinas ir zeaksantinas, suteikia įvairių geltonų, oranžinių ir rausvų atspalvių.

Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip saulės spinduliai, temperatūra ir dirvožemio sudėtis, gali turėti įtakos antocianino gamybai ir prisidėti prie įvairių vynuogių spalvų.