Kas yra užterštumas tyrime?

Užteršimas reiškia nepageidaujamą kintamųjų arba įtakų įvedimą į tyrimo tyrimą, dėl kurio rezultatai gali būti negaliojantys arba sumenkinti. Jis gali atsirasti įvairiuose tyrimo proceso etapuose ir gali būti įvairių formų, priklausomai nuo tyrimo plano ir naudojamos metodikos. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių užteršimo tipų tyrimuose:

1. Dalyvių užteršimas:tai atsitinka, kai tyrimo dalyviai turi išankstinių žinių ar patirties, kuri daro įtaką jų atsakams ar elgesiui tokiu būdu, į kurį neatsižvelgiama rengiant tyrimą. Pavyzdžiui, naujo vaisto veiksmingumo tyrime dalyviai, kurie anksčiau vartojo panašų vaistą, gali turėti šališką suvokimą ar patirtį, turinčią įtakos rezultatams.

2. Eksperimentuotojo užterštumas:tai atsitinka, kai tyrėjo lūkesčiai, įsitikinimai ar elgesys netyčia įtakoja dalyvių atsakymus arba tyrimo procesą. Pavyzdžiui, jei tyrėjas yra pernelyg entuziastingas dėl tam tikros hipotezės, jis gali netyčia apie tai pranešti dalyviams ir sulaukti šališkų atsakymų.

3. Prietaisų užterštumas:tai yra paklaidų arba klaidų atsiradimas dėl duomenims rinkti naudojamų instrumentų ar įrankių. Pavyzdžiui, jei naudojamas klaidingas klausimynas arba matavimo skalė, gali būti gauti netikslūs arba klaidinantys duomenys.

4. Aplinkos tarša:Tai atsitinka, kai išoriniai veiksniai, nesusiję su tyrimo kintamaisiais, veikia studijų rezultatus. Pavyzdžiui, atliekant lauko eksperimentą netikėtos oro sąlygos arba aplinkos sutrikimai gali trukdyti rezultatams.

5. Duomenų užterštumas:tai susiję su klaidų ar neatitikimų įvedimu duomenų rinkimo arba analizės procese. Tai gali įvykti dėl žmogiškųjų klaidų, duomenų įvedimo klaidų arba neteisingų statistinių procedūrų, dėl kurių gaunami šališki arba netikslūs rezultatai.

6. Atrankos užterštumas:tai atsitinka, kai atrinkus dalyvius arba mėginius į tyrimą atsiranda šališkumo. Pavyzdžiui, jei tyrimas remiasi savarankiškai atrinktais mėginiais (pvz., savanoriais), jis gali tiksliai neatspindėti tikslinės populiacijos, todėl gaunami šališki rezultatai.

7. Istorinis užterštumas:tai praeities įvykių ar patirties, galinčios turėti įtakos dabartiniams tyrimo dalyviams arba rezultatams, įtaka. Pavyzdžiui, išilginiuose tyrimuose istoriniai įvykiai, įvykę tarp duomenų rinkimo bangų, gali turėti įtakos rezultatams.

Siekiant užtikrinti tyrimų rezultatų pagrįstumą ir vientisumą, labai svarbu sumažinti užterštumą. Tyrėjai taiko įvairias strategijas, skirtas galimam užteršimui spręsti, pavyzdžiui, atsitiktinių imčių, apakinimo (dalyvių ir tyrėjų nežinojimo apie grupių paskyrimus), kruopštų eksperimentinį planavimą, duomenų kokybės kontrolę ir griežtas duomenų analizės procedūras.