Kokia yra skysčio klasifikacija?

Skysčiai gali būti skirstomi į įvairias kategorijas pagal skirtingus kriterijus. Štai keletas bendrų skysčių klasifikacijų:

1. Grynieji skysčiai ir mišiniai:

- Grynieji skysčiai:tai skysčiai, sudaryti iš vienos medžiagos ir kurių sudėtis yra vienoda. Pavyzdžiui, grynas vanduo, etanolis ir gyvsidabris.

- Mišiniai:tai skysčiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau chemiškai nesusijusių medžiagų. Pavyzdžiui, sūrus vanduo (vandens ir druskos mišinys), naftos ir vandens mišiniai ir lydiniai (metalų mišiniai).

2. Poliškumas:

- Poliariniai skysčiai:poliariniai skysčiai turi molekules, kurių viename gale yra dalinis teigiamas krūvis, o kitame - dalinis neigiamas krūvis. Šis poliškumas atsiranda dėl netolygaus elektronų pasiskirstymo molekulėje. Pavyzdžiui, vanduo, etanolis ir amoniakas.

- Nepoliniai skysčiai:Nepoliniai skysčiai turi molekules, kurių elektronai pasiskirsto santykinai tolygiai. Jie neturi didelių dalinių krūvių ir yra elektra neutralūs. Pavyzdžiui, heksanas, benzinas ir augaliniai aliejai.

3. Klampumas:

- Mažo klampumo skysčiai:Šie skysčiai turi mažą pasipriešinimą tekėjimui ir lengvai išsilieja. Pavyzdžiui, vanduo, etanolis ir benzinas.

- Didelio klampumo skysčiai:šie skysčiai turi didelį atsparumą tekėjimui ir lėtai liejasi. Pavyzdžiui, medus, melasa ir derva.

4. Virimo temperatūra:

- Žemai verdantys skysčiai:Šie skysčiai turi žemą virimo temperatūrą ir lengvai išgaruoja kambario temperatūroje. Pavyzdžiai yra skystas azotas, acetonas ir etilo eteris.

- Aukšto virimo skysčiai:šie skysčiai turi aukštą virimo temperatūrą ir kambario temperatūroje lengvai neišgaruoja. Pavyzdžiui, vanduo, glicerinas ir sieros rūgštis.

5. Degumas:

- Degūs skysčiai:šie skysčiai turi žemą pliūpsnio temperatūrą ir gali lengvai užsidegti ir sudegti. Pavyzdžiui, benzinas, alkoholis ir žibalas.

- Nedegūs skysčiai:šie skysčiai turi aukštą pliūpsnio temperatūrą ir lengvai neužsidega. Pavyzdžiui, vanduo, sūrus vanduo ir augaliniai aliejai.

6. Koroziškumas:

- Koroziniai skysčiai:šie skysčiai gali sugadinti arba sugadinti medžiagas, su kuriomis jie liečiasi. Pavyzdžiai yra druskos rūgštis, sieros rūgštis ir natrio hidroksido tirpalas.

- Nekoroziniai skysčiai:šie skysčiai nepadaro didelės žalos medžiagoms, su kuriomis jie liečiasi. Pavyzdžiui, vanduo, etanolis ir augaliniai aliejai.

Šios klasifikacijos nėra išsamios ir gali būti papildomų subkategorijų arba specifinių skysčių klasifikacijų, pagrįstų papildomais kriterijais ar pritaikymais.