Kokius ūkininkavimo būdus naudojo inkai?

Inkai naudojo įvairius naujoviškus ir veiksmingus ūkininkavimo būdus, kad išlaikytų savo didelę ir klestinčią civilizaciją. Štai keletas pagrindinių inkų naudojamų metodų:

1. Terasas: Inkai pastatė plačias terasas palei stačius Andų šlaitus, kad sukurtų lygius laukus kultivavimui. Šios terasos ne tik užkirto kelią dirvožemio erozijai, bet ir padėjo reguliuoti temperatūrą bei drėgmę, užtikrindamos optimalias sąlygas pasėliams augti.

2. Padidinti laukai: Žemose vietose inkai statė iškilusius laukus, žinomus kaip „waru waru“. Šie aukšti laukai buvo sukurti sukaupus dirvą ir organines medžiagas, kad susidarytų piliakalniai, kuriuos supa vandens kanalai. Šis metodas leido kontroliuoti vandenį ir padidinti dirvožemio derlingumą.

3. Andenai: Inkai statė andenes, kurios buvo ilgi siauri žemės ūkio sklypai, atskirti akmeninėmis sienomis. Šios sienos buvo skirtos įvairiems tikslams, įskaitant dirvožemio sulaikymą, drėkinimą ir mikroklimato kūrimą.

4. Apkarpymas: Inkai praktikavo sėjomainą, kad išlaikytų dirvožemio derlingumą ir išvengtų kenkėjų užkrėtimo. Jie tam tikra seka sėjo skirtingas kultūras, tokias kaip kukurūzai, bulvės, quinoa ir pupelės.

5. Tarpinis apkarpymas: Inkai naudojo tarpinį derlių – skirtingų kultūrų sodinimo tame pačiame lauke techniką. Šis metodas pagerino dirvožemio derlingumą, maksimaliai padidino žemės naudojimą ir sumažino pasėlių nesėkmės dėl kenkėjų ar ligų riziką.

6. Drėkinimas: Inkai sukūrė sudėtingas drėkinimo sistemas, skirtas valdyti vandens išteklius ir užtikrinti nuolatinį vandens tiekimą savo pasėliams. Jie statė kanalus, akvedukus ir rezervuarus, kad paskirstytų vandenį iš upių, ežerų ir ledynų į savo laukus.

7. Tręšimas: Inkai naudojo įvairias natūralias trąšas, kad padidintų dirvožemio derlingumą, įskaitant gyvulių mėšlą, guaną (paukščių išmatas) ir žuvų liekanas. Jie taip pat praktikavo kontroliuojamą tam tikrų augalų ir medžių deginimą, kad į dirvą patektų maistinės medžiagos.

8. Pritaikymas prie klimato: Inkai mokėjo savo ūkininkavimo būdus pritaikyti prie skirtingų klimato sąlygų. Jie augino daug įvairių kultūrų, kurių kiekviena buvo pritaikyta konkrečiam aukščiui, temperatūrai ir kritulių modeliams. Ši įvairovė užtikrino patikimą maisto tiekimą net ir sudėtingomis sąlygomis.

9. Saugojimo būdai: Inkai sukūrė veiksmingus saugojimo būdus, kad išsaugotų derlių ir išvengtų maisto gedimo. Jie pastatė qollqas, kurie buvo dideli, gerai vėdinami sandėliai, kuriuose pasėliai buvo laikomi vėsiai ir sausai.

Naudodami šiuos naujoviškus ūkininkavimo būdus, inkai sugebėjo įveikti įvairios ir dažnai atšiaurios Andų aplinkos iššūkius ir išlaikyti didelę gyventojų dalį su patikimu maisto tiekimu. Jų žemės ūkio praktika parodė pažangias žinias apie žemės ūkį, inžineriją ir išteklių valdymą, palikdama ilgalaikį palikimą, kuris ir toliau daro įtaką šiuolaikinei ūkininkavimo praktikai regione.