Kodėl žmonės mėgsta tam tikrą maistą, o nemėgsta kito, ar tai genetinė?

Žmonių maisto pasirinkimą įtakoja genetikos, kultūrinio auklėjimo, asmeninės patirties ir juslinio suvokimo derinys. Čia atidžiau pažvelgsime į genetikos vaidmenį pasirenkant maistą:

Genetika ir skonio suvokimas: Tam tikri genai turi įtakos tam, kaip žmonės suvokia skirtingas skonio savybes, tokias kaip saldumas, kartumas, rūgštumas ir sūrumas. Šios genetinės variacijos gali turėti įtakos tam, kaip žmogus jaučia tam tikrų maisto produktų skonį. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys gali turėti genetinį jautrumą karčiams junginiams, todėl jie labiau nemėgsta kartaus skonio maisto, pavyzdžiui, kavos ar brokolių.

Genetinis polinkis: Mūsų genetinė struktūra taip pat gali turėti įtakos mūsų bendriems poreikiams dėl tam tikrų makroelementų, tokių kaip riebalai, angliavandeniai ir baltymai. Pavyzdžiui, riebalų metabolizme dalyvaujančių genų skirtumai gali turėti įtakos žmogaus pasirinkimui riebiems maisto produktams. Panašiai, gliukozės reguliavime dalyvaujantys genai gali turėti įtakos angliavandenių pasirinkimui.

Įtaka apetitui ir medžiagų apykaitai: Genetika vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant apetito hormonus ir medžiagų apykaitos kelius, kurie gali turėti įtakos maisto pasirinkimui. Kai kurie asmenys gali turėti genetinį polinkį per daug arba per mažai gaminti tam tikrus hormonus, kurie kontroliuoja alkį ir sotumą, o tai turi įtakos jų maisto pasirinkimui ir valgymo elgsenai.

Išmoktos nuostatos: Nors genetika gali sudaryti pagrindą mūsų pradiniams maisto poreikiams, kultūriniai ir aplinkos veiksniai ilgainiui juos labai formuoja. Įvairių virtuvių, vaikystės patirčių, socialinių normų ir juslinių asociacijų poveikis daro įtaką mūsų pomėgiams ir nemėgstimams.

Kultūros vaidmuo: Kultūros veiksniai daro didelę įtaką maisto pasirinkimui. Įvairių regionų virtuvėms įtakos turi geografinės sąlygos, kultūrinė praktika ir tradiciniai receptai, todėl skirtingose ​​visuomenėse atsiranda skirtingų kulinarinių pageidavimų.

Sensorinis jautrumas: Kai kurie asmenys gali būti jautresni tam tikroms maisto produktų tekstūroms, kvapams ar išvaizdai, o tai gali turėti įtakos jų pomėgiams. Šis jutiminis jautrumas gali būti tiek genetinis, tiek išmoktas.

Svarbu pažymėti, kad nors genetika gali turėti įtakos tam tikriems maisto pasirinkimo aspektams, jie nėra vien atsakingi už tai, kas mums patinka ar nepatinka. Mūsų maisto pasirinkimas yra sudėtingos genetikos, kultūros, auklėjimo ir asmeninės patirties sąveikos rezultatas. Genetikos vaidmens supratimas gali padėti suprasti mūsų įgimtus polinkius, tačiau tai nediktuoja mūsų galutinių pageidavimų.