Kas nutinka nesuvirškintam maistui?

Nesuvirškintas maistas praeina per storąją žarną, kur absorbuojamas vanduo, o iš likusių medžiagų susidaro išmatos. Tada išmatos laikomos tiesiojoje žarnoje, kol pašalinamos iš kūno per išangę.

Virškinimo procesas prasideda burnoje, kur maistas kramtomas ir sumaišomas su seilėmis. Seilėse yra fermentų, kurie pradeda skaidyti angliavandenius. Tada maistas keliauja į skrandį, kur jis sumaišomas su skrandžio rūgštimi ir maišomas, kad jis toliau skaidytųsi. Skrandis taip pat gamina fermentus, kurie padeda skaidyti baltymus.

Iš skrandžio maistas juda į plonąją žarną. Plonoji žarna yra išklota gaureliais, kurie yra mažos iškyšos, padedančios įsisavinti maistines medžiagas iš maisto. Plonoji žarna taip pat gamina fermentus, kurie padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius.

Bet koks maistas, kuris nėra virškinamas plonojoje žarnoje, patenka į storąją žarną. Storojoje žarnoje gyvena bakterijos, kurios padeda suskaidyti kai kurias maiste likusias maistines medžiagas. Storoji žarna taip pat sugeria vandenį ir elektrolitus iš maisto.

Likusios medžiagos, žinomos kaip išmatos, laikomos tiesiojoje žarnoje, kol pašalinamos iš kūno per išangę.