Ar augaliniame maiste esantys mineralai pasisavinami greičiau nei gyvuliniame maiste?

Paprastai augaliniame maiste esantys mineralai pasisavinami lėčiau nei gyvuliniame maiste. Štai keletas priežasčių, kodėl:

1. Fitatai: Augaliniame maiste yra fitatų – junginių, kurie jungiasi su mineralais, tokiais kaip geležis, cinkas ir kalcis, ir sumažina jų pasisavinimą.

2. Pluoštas: Augaliniame maiste dažnai yra daug skaidulų, kurios gali trukdyti pasisavinti tam tikras mineralines medžiagas. Skaidulos jungiasi su mineralais ir sudaro kompleksus, kuriuos organizmas sunkiau suskaido ir pasisavina.

3. Oksalatai: Kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose, tokiuose kaip špinatai ir rabarbarai, yra oksalatų. Oksalatai gali jungtis su mineralais, tokiais kaip kalcis ir magnis, todėl sumažėja jų pasisavinimas.

4. Taninai: Taninai yra junginiai, randami kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, arbatoje ir kavoje. Taninai gali jungtis su mineralais, tokiais kaip geležis, ir sumažinti jų pasisavinimą.

Kita vertus, mineralai iš gyvūninio maisto paprastai yra lengviau pasisavinami, nes jie yra labiau biologiškai prieinama forma. Gyvūniniame maiste nėra fitatų ar kitų junginių, galinčių trukdyti mineralų pasisavinimui.

Tačiau verta paminėti, kad mineralų pasisavinimui iš augalinio ir gyvūninio maisto gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, bendra asmens mityba, virškinimo sveikata ir sąveika su kitomis maistinėmis medžiagomis. Kai kurie augaliniai maisto produktai, tokie kaip raugintos daržovės arba su stiprintuvais, tokiais kaip vitaminas C, gali pagerinti mineralų įsisavinimą.

Todėl, nors augaliniame maiste kai kurių mineralų pasisavinimas gali būti mažesnis, vis tiek įmanoma gauti pakankamai mineralų iš subalansuotos augalinės mitybos, valgant įvairų augalinį maistą ir suprantant, kaip pagerinti jų pasisavinimą. Konsultacijos su registruotu dietologu gali padėti žmonėms užtikrinti, kad jie patenkins savo mineralų poreikius per savo mitybą.