Kaip perduodamos per maistą plintančios ligos?

Maistu plintančios ligos, dar vadinamos apsinuodijimu maistu, gali būti perduodamos įvairiais būdais. Štai pagrindiniai būdai, kuriais per maistą plintančios ligos perduodamos:

1. Užterštas maistas: Tai yra labiausiai paplitęs perdavimo būdas. Gamybos, perdirbimo, laikymo ar ruošimo metu maistas gali būti užterštas kenksmingomis bakterijomis, virusais ar parazitais. Pavyzdžiui, žalioje arba nepakankamai iškeptoje mėsoje, paukštienoje, jūros gėrybėse, nepasterizuotame piene ir užterštuose produktuose gali būti ligas sukeliančių mikroorganizmų.

2. Kryžminis užteršimas: Kryžminė tarša įvyksta, kai kenksmingi mikroorganizmai perkeliami nuo vieno paviršiaus ar maisto produkto ant kito. Taip gali nutikti ruošiant maistą, kai žalia mėsa ar paukštiena liečiasi su jau paruoštu maistu, pavyzdžiui, salotomis ar virta mėsa, arba kai naudojami užteršti indai, pjaustymo lentos ar stalviršiai.

3. Prasta higienos praktika: Nepakankamas maisto tvarkytojų rankų plovimas arba netinkamas maisto ruošimo paviršių ir įrangos valymas gali sukelti per maistą plintančias ligas. Kai asmenys, pasinaudoję vonios kambariu, dirbę su žalia mėsa ar palietę užterštus paviršius, gerai nenusiplauna rankų, į maistą gali pernešti kenksmingų mikroorganizmų.

4. Netinkamas gaminimas: Nepakankama kepimo temperatūra leidžia kenksmingiems mikroorganizmams išgyventi ir daugintis maiste. Tai ypač svarbu gaminant mėsą, paukštieną, jūros gėrybes ir kiaušinius, kuriuos reikia virti iki rekomenduojamos vidinės temperatūros, kad būtų sunaikintos patogeninės bakterijos.

5. Netinkamas laikymas: Netinkamas maisto laikymas taip pat gali prisidėti prie kenksmingų mikroorganizmų augimo. Ilgą laiką paliekant greitai gendančius maisto produktus kambario temperatūroje arba laikant maistą netinkamoje temperatūroje šaldytuve ar šaldiklyje, bakterijos gali daugintis ir sukelti per maistą plintančias ligas.

6. Nepasterizuotas pienas ir pieno produktai: Nepasterizuotas pienas ir pieno produktai gali turėti kenksmingų bakterijų, tokių kaip Salmonella ir E. coli. Pasterizavimas yra procesas, kai pienas kaitinamas iki tam tikros temperatūros, kad sunaikintų ligas sukeliančius mikroorganizmus. Nepasterizuoto pieno ar pieno produktų vartojimas padidina per maistą plintančių ligų riziką.

7. Žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės: Tam tikros jūros gėrybės, tokios kaip austrės, moliuskai ir midijos, gali turėti kenksmingų bakterijų ir virusų. Žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės gali sukelti per maistą plintančias ligas. Kruopščiai paruošti jūros gėrybes būtina norint pašalinti bet kokius galimus pavojus.

8. užterštas vanduo: Užteršto vandens gėrimas arba naudojimas maisto ruošimui gali pernešti per maistą plintančias ligas. Vandens šaltiniuose, kurie nėra tinkamai apdoroti arba nefiltruojami, gali būti bakterijų, virusų ar parazitų, kurie gali sukelti virškinimo trakto simptomus.

9. Užkrėsto maisto tvarkytojai: Maisto tvarkytojai, užsikrėtę per maistą plintančia liga, gali perduoti infekciją kitiems tiesioginio kontakto metu arba gamindami maistą užteršdami maistą. Tinkama higienos praktika ir sergančių maisto tvarkytojų pašalinimas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią per maistą plintančių ligų protrūkiams.

10. Piktnaudžiavimas temperatūra: Netinkama temperatūros kontrolė maisto ruošimo, laikymo ar transportavimo metu gali paskatinti bakterijų augimą ir dauginimąsi. Karštą maistą laikyti karštą, o šaltą – šaltą, labai svarbu užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi.

Laikantis tinkamos maisto saugos praktikos, įskaitant kruopštų gaminimą, vengiant kryžminio užteršimo, laikantis geros higienos ir tinkamos laikymo temperatūros, galima žymiai sumažinti per maistą plintančių ligų riziką.