Kiek maisto jums reikėtų, kad pamaitintumėte visą pasaulį?

Viso pasaulio maitinimas yra sudėtingas iššūkis, apimantis žemės ūkio gamybą, maisto paskirstymą, prieigą ir vartojimo modelius. Nors sunku pateikti tikslų reikalingą maisto kiekį, įvairūs tyrimai ir įvertinimai suteikia įžvalgų apie iššūkio mastą.

Štai keletas pagrindinių svarstymų:

1. Pasaulio populiacija :Pirmas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra pasaulio gyventojų skaičius, kuris šiuo metu yra apie 8 milijardus žmonių ir toliau auga. Norint išmaitinti tokią didelę ir didėjančią populiaciją, reikia pagaminti daug maisto.

2. Kalorijų poreikiai :Norint nustatyti reikalingą maisto kiekį, reikia apskaičiuoti pasaulio gyventojų dienos kalorijų poreikį. Vidutiniškai žmogui per dieną reikia apie 2000 kalorijų, tačiau tai gali skirtis atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžius, aktyvumo lygis ir klimatas.

3. Maisto švaistymas ir nuostoliai :Maisto švaistymas ir nuostoliai atsiranda įvairiuose etapuose, įskaitant gamybą, perdirbimą, transportavimą ir vartojimą. Apskaičiavimai rodo, kad maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma, o tai sumažina maisto prieinamumą vartoti.

4. Mitybos poreikiai :Tiekti pakankamai maisto reiškia ir užtikrinti, kad jis būtų maistingas ir atitiktų gyventojų mitybos poreikius. Tai apima prieigą prie subalansuotos mitybos, kurioje yra pakankamai pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai ir mineralai.

5. Nelygus pasiskirstymas :Maisto paskirstymas ir prieiga yra labai svarbūs klausimai svarstant apie pasaulio maitinimą. Nepaisant pakankamai pasaulinės maisto gamybos, daugelis regionų ir gyventojų susiduria su maisto stygiumi ir nepakankama mityba dėl tokių veiksnių kaip skurdas, konfliktai, politinis nestabilumas ir netinkama infrastruktūra.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, apskaičiuota, kad norint tinkamai pamaitinti pasaulį, reikėtų padidinti pasaulinę maisto gamybą 50–70%. Tačiau kartu turi būti dedamos pastangos mažinti maisto švaistymą, gerinti paskirstymą ir spręsti pagrindinius socialinius ekonominius ir politinius veiksnius, kurie prisideda prie maisto trūkumo.

Norint užtikrinti tvarų aprūpinimą maistu, reikalingas daugialypis požiūris, apimantis žemės ūkio praktikos, technologijų, politikos intervencijų pažangą ir bendradarbiavimo pastangas vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.